Spalio 13 dieną ant darželio stogo įsikūrę aviliai dūzgė taip stipriai, kad girdėjosi net pro pravertus renginių salės langus. Mat darbštuolės bitės išgirdo kalbant, kad šiandien darželyje svečiuosis darželių „Ozas“ ir „Gelvonėlis“ priešmokyklinukai, kurie su „Bitutės“ vyriausiais dalyvaus gamtos pamokose, kurios bus apie JAS, Bites.
– Kokios mes svarbios!,- šnibždėjosi tarpusavyje ir vienbalsiai nusprendė, kad tiek dėmesio sulaukia dėlto, kad yra miestietės, labiau aristokratiškos už kaimo bites, gyvena ne ant žemės ir kasdien nuo stogo gali gėrėtis puikiais Vilniaus vaizdais.
Bitutės šeimos namelyje mokytojai bruzdėjo dar garsiau, mat atviroje lauko pamokų dienotvarkėje buvo suplanuota daugybė svarbių veiklų.
Pievoje įsikūrė bitininkai ir žolininkai, vaismedžių sodelyje buvo rengiamasi matematikos pamokai, lauko lentose kruopščiai piešiamos bitės žadėjo įdomią biologijos pamoką, menų erdvėje patogiai įsitaisė bitės akmens skulptūra, agronomijos klasėje plušėjo darželio sodininkai (mat reikėjo paruošti 100 lysvelių gėlių svogūnėliams), bičių ganykloje skubėjo slėptis bitutės, paruošusios mokiniams nektaringų augalų žinyną, o lauko kupole laukinių varpų prilaikomos suposi konkursui ir svarbiam balsavimui pasiruošusios kruopščiai sunumeruotos nuotraukos.
Išdykusi, darželio bitininkės nepastebėta ir pro langą tiesiai į renginių salę įskridusi miesto Bitutė sutiko vaikus su dainomis, šokiais ir smagiais žaidimais. Tiesa, teko ir jai surimtėti, kai darželio bitininkė ėmė pristatinėti savo gerbiamą amatą.
„Bitutės“ gamtos mokykla vienu metu priėmė net 96 smalsius priešmokyklinukus, kurie tapo tikrais Bitutės bičiuliais ir iškilmingai pasižadėjo saugoti gamtą.
Vakarop nurimo darželio kiemas. Pritilo ir dūzgimas aviliuose. Juk ramios bitės dūzgia tyliai.
Bitutėms ramu. Jos žino, kad šiandien dar kartą medaus akelėmis buvo sustiprintas žmogaus ir bitės ryšys.