Prasidedant naujiems mokslo metams, vaikų eilės nutįsta ne tik prie mokyklinių prekių, bet ir odontologų kabinetų. Tėvai skuba gauti iš specialisto pažymą, kad dantukai sveiki, tačiau odontologai sunerimę – vis dažniau tenka mažuosius pacientus sodinti į kėdę dantukų gydymui. Tam įtakos turėjo ir karantinas – dėl apribotų galimybių gauti odontologų paslaugas, daugelio vaikų dantukų būklė pablogėjo.
Vaikų gydytoja odontologė Eglė Vitaitė sako, kad vaikų, kuriuos tėvai reguliariai atveda profilaktiniam patikrinimui, dantų būklė pastebimai geresnė. Profilaktiniai patikrinimai dažnu atveju padeda laiku užkirsti kelią ėduonies pažeidimui ir kitoms dantų ligoms. Tačiau dėl koronaviruso grėsmės paskelbus karantiną, daugelio vaikų dantų būklė suprastėjo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Deja, dėl apribotos odontologų veiklos,negalėjome suteikti reikiamos pagalbos ar pradėti naujų gydymų. Todėl pasitaikė atvejų, kai danties išgelbėti nebepavyko ir teko šalinti. Dar dėl įvestų karantino apribojimų kai kurios diagnozės buvo nustatytos vėliau, tai reiškia, kad vaikams teko susidurti su sunkesniais gydymais ir ilgesnėmis procedūromis. Pastebėjome, kad karantino metu vaikai buvo linkę suvartoti daugiau saldumynų, užkandžiauti, kas taip pat galėjo lemti naujų ėduonies pažeidimų atsiradimą“, – kilusias problemas vardija klinikos „Denticija“ vaikų gydytoja odontologė. Siekiant išsaugoti vaikų dantykus sveikus ir užkirsti kelią ėduonies pažeidimams, svarbu ne tik profilaktiškai lankytis pas odontologą, bet ir nuo mažens ugdyti teisingus burnos higienos įpročius. Kada pradėti vaikus mokyti valytis dantukus savarankiškai? Kol vaikas neina į mokyklą, dantų valymas – tėvų atsakomybė. Į mokyklą pradėjęs eiti vaikas jau nori būti savarankiškas, todėl natūralu, kad ir dantis valytis gali norėti pats. Tačiau BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis pataria neskubėti atiduoti dantų šepetuko vaikui į rankas. „Kad vaikas teisingai išsivalytų dantukus, turi susiformuoti ir atitinkama rankų raumenų motorika. Tai įvyksta apie 7-8 metus, tuomet ir rekomenduoju pradėti leisti vaikui dantukus valytis pačiam. Tačiau net ir tada reikalinga tėvų priežiūra, kad vaikams dantukus išsivalytų teisingai ir kruopščiai. Net ir porą minučių trunkantis dantukų valymas vietoje nenustygstantiems mažiems vaikams gali prailgti“, – sako vaistininkas. Odontolė E. Vitaitė prideda, kad geriausias būdas skatinti vaikus rūpintis dantukais – rodyti tinkamą pavyzdį. Motyvuoti prižiūrėti dantukus gali padėti ir vaikui patinkantis dantų šepetėlis ar dantų pasta, ir išmaniosios technologijos. „Dar galėtų padėti išmaniosios technologijos, pavyzdžiui, programėlės įrenginiuose, kurios yra susietos su dantų šepetėliais. Nereikėtų pamiršti ir „YouTube“ platformos, kurioje galima rasti įvairių animacinių klipų, padedančių dantų valymą paversti linksmu ir žaismingu. Dantų priežiūra turėtų tapti įpročiu. Tėveliai turėtų suprasti, kad yra svarbu negąsdinti vaikų būsimu skausmu ar dantų rovimu, nepiešti odontologo portreto, kuris primintų blogietį“, – pataria specialistė.
Teisingam dantukų valymui – teisingos priemonės Į mokyklą pradedančių eiti vaikų šypsenas dažniausiai puošia jau nuolatiniai dantys. Jų priežiūra skiriasi nuo pieninių dantukų, todėl reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir renkant vaikui dantų pastą, šepetuką bei kitas burnos higienos priemones. Nuolatiniams dantukams reikėtų rinktis dantų pastą su didesniu fluorido kiekiu – nuo 1000 iki 1500 ppm. „Augant vaikui, fluoridas yra labai svarbi cheminė medžiaga, apsauganti dantis nuo ėduonies ir padedanti pašalinti ėduonį ankstyvose ligos stadijose. Fluoridas padeda stiprinti dantų emalį, taip pat ilgiau išlaikyti dantukus baltus. Dėl tinkamiausio kiekio fluorido dantų pastoje naudinga pasikonsultuoti su vaiko odontologu, kuris atsižvelgs į dantukų būklę. Jei dantukai sveiki, galima vadovautis ir ant dantų pastos pakuočių nurodytomis amžiaus kategorijomis“, – apie dantų pastą vaikams pasakoja M. Lukštaraupis. Dantų pasta neturėtų būti vienintelės vaiko burnos higienos priemonė. Ir mažųjų dantukų priežiūrai reikalingas dantų siūlas. Juo valyti tarpdančius rekomenduojama kiekvieną vakarą. Be to, vaistinėse galima įsigyti ir vaikiško burnos skalavimo skysčio. „Burnos skalavimo skystį vaikams galima naudoti tik tada, kai jie išmoksta burną išsiskalauti ir viską išspjauti. Gamintojai dažniausiai nurodo, kad jie tinka vaikams nuo 6-7 m. Visgi prieš naudojant burnos skalavimo skystį, reikėtų pasikonsultuoti su odontologu“, – pataria BENU vaistininkas. Dantų šepetėlį reikėtų rinktis, atsižvelgiant ir į dantukų dydį Rinkdami vaikui dantų šepetėlį, tėvai dažniausiai orientuojasi į gamintojo nurodytą amžiaus kategoriją. Pasak vaistininko, tai išties neblogas orientyras, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į individualų burnos bei dantukų dydį. Jeigu vaiko burnytė ir dantukai smulkūs, galbūt jam labiau tiks šiek tiek mažesniems vaikams skirtas dantų šepetukas. Dantų šepetėlis neturėtų būti per didelis – geriau rinktis smulkesnį, kuris lengviau pasieks visus dantukus ir dantenas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į šerelius – jie turėtų būti minkšti, kad netraumuotų dantenų.
Vaikiškų dantų pastų pasirinkimas nėra toks platus, kaip suaugusiųjų, tačiau vis tiek painus, nes pasiūlymų rinkoje yra daug. Dantų pastas vaikai renkasi pagal tūbelės grožį, o panaudoję dar ir pagal skonį. Tėvai vaikams dantų pastas renka pagal kokybę ir/ar kainą. Ir, žinoma, nori žinoti apie dantų pastos efektyvumą.
Renkantis ir duodant vartoti dantų pastą vaikams, visuomet turėkite galvoje:
- Dantų pasta neskirta valgyti. Skonis turi būti tinkamas jūsų vaikui pagal amžių, bet mažas vaikas neturi dantų pastos imti nematant tėvams.
- Stebuklingų dantų pastų nebūna. Dantų pasta dantų skylučių neužgydo.
- Svarbiausia yra ne ištepti dantų pasta dantis, o švariai juos nuvalyti nuo apnašo. Iki pat pirmos klasės, o geriau ir dar keletą metų, švariai nuvalyti vaikų dantis turi tėvai. Dantų pastos kiekis turi atitikti vaiko amžių: nuo vos pasta suvilgytų šepetėlio šerelių galiukų iki žirnio dydžio dantų pastos kiekio.
- Dantų pastų gamintojai dažniausiai nurodo, kokio amžiaus vaikams skirta pasta. Bet pasitarkite ir su vaiko odontologu, nes visi vaikai individualūs.
- Rinkdamiesi dantų pastą vaikams, skirkite laiko paskaityti dantų pastos sudėtines dalis. Kuo vaikas mažesnis, tuo dantų pastos sudėtinių dalių turėtų būti mažiau.
Pagrindinės dantų pastų dalys:
Vanduo. Jis sudaro 20-40 procentų dantų pastos sudėtinių dalių ir skirtas tam, kad pasta būtų drėgna.
Abrazyvai. Jie sudaro apie 50 procentų dantų pastos. Dažniausiai kaip abrazyvas yra dedamas specialiai apdorotas silicio oksidas. Abrazyvai skirti padėti nutrinti nuo dantų paviršių apnašas. Geriausiai rinktis mažesnio abrazyvumo dantų pastas, kur pažymėtas RDA (reliatyvus dentino abrazyvumas) iki 50-70.
Detergentai skirti sukelti putojimą, tolygiai paskirstyti dantų pastą ant dantų. Dažniausiai, bet ne visuomet dedamas natrio laurylsulfatas. Šios medžiagos reikėtų vengti, jeigu skilinėja burnos kampučiai ar burnos gleivinėje dažnai atsiranda opelių.
Drėkinanti medžiaga dantų pastoje yra glicerolis ar sorbitolis. Ši medžiaga reikalinga, kad dantų pasta liktų pastos konsistencijos.
Dantų pastoje yra skonį suteikiančių medžiagų, tirštinančių pastą medžiagų, dažų, konservantų neleidžiančių daugintis mikroorganizmams dantų pastoje, saldiklių, buferinių medžiagų, palaikančių tinkamą pastos pH.
Veikliosios dantų pastų sudėtinės dalys:
Svarbiausios veikliosios medžiagos vaikiškoje dantų pastoje yra veikiančios prieš kariesą. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad efektyviausi karieso profilaktikoje yra fluoridų junginiai. Tai gali būti natrio fluoridas, natrio monofluorfostatas, alavo fluoridas, amino fluoridas ar patentiniai fluoridų junginiai. Kiek fluoridų turi būti vaiko vartojamoje dantų pastoje reikia pasiklausti vaiko odontologo. Vaikiškoje dantų pastoje gali būti 1450ppm, 1000ppm, 500ppm, 240ppm ar 0 fluoridų. Karieso profilaktai dantų pastose gali būti dar hidroksiapatitų, kalcio gliukonato ar kitokių kalcio ir fosfatų junginių, ksilitolio.
Nesirinkite vaikų dantų valymui pastų turinčių antimikrobinių sudėtinių dalių. Taip galite išbalansuoti mikroorganizmų santykį burnoje.
Svarbu ne tik išsirinkti dantų pastą, bet ir išugdyti vaikui kasdienį kruopštų dantų valymo įprotį visam gyvenimui nuo pirmojo iki paskutiniojo danties.
„Keisti dantų šepetėlį reikėtų ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Jeigu matosi nusidėvėjimas, keisti reikėtų ir dažniau. Artėjant peršalimo ligų sezonui svarbu nepamiršti, kad dantų šepetėlį reikėtų pakeisti ir persirgus infekcine liga, nes ant jo gali likti ligos sukėlėjų“, – patarimais dalijasi BENU vaistininkas. M. Lukštaraupis atkreipia dėmesį ir į vaikų mitybą – ji nemažiau svarbi dantų priežiūroje nei pats valymas. Didžiausi dantukų priešai – saldumynai, saldinti gėrimai, nevisavertė mityba, galinti sutrikdyti kietųjų audinių vystymąsi ir taip sumažinti dantukų atsparumą. Svarbu nepamiršti, kad palankią terpę kariesui vystytis sudaro ir dažnas užkandžiavimas, t.y. nuolatinis maisto buvimas burnoje, todėl rekomenduojama laikytis mitybos režimo ir valgyti tam tikru metu. Vakare, išvalius dantukus, reikėtų nebevalgyti ir negerti jokių saldžių gėrimų, sulčių – tik vandens.
