M.Montessori metodo elementus taikanti grupė “Bitutės” lopšelyje darželyje pradėjo gyvuoti nuo 2002 metų rugsėjo. Įkuriant šią grupę daug iniciatyvos, geranoriškumo ir pagalbos parodė pirmosios laidos ugdytinių tėvai, kurie taip pat domėjosi šiuo metodu. Daug patarimų ir palaikymo sulaukėme iš darželio direktorės Nijolės Mituzienės, kuri paragino ir padrąsino susidomėjusias šiuo metodu auklėtojas M.Ladišienę ir E.Grigaravičienę įgyvendinti M.Montessori filosofines idėjas ugdymo procese. Direktorės iniciatyva buvo sudarytos sąlygos lankytis ir konsultuotis su M.Montessori ugdymo centro specialistėmis, dalyvauti kursuose bei konferencijose.
Nuo 2018 m. M. Montessori metodo elementus taikančioje grupėje dirba auklėtojos Inga Kogodovskaja ir Lina Stankevičiūtė.
M.Montessori ugdymo metodas svarbus tuo, kad apima visapusišką žmogaus vystymąsi tiek fizinėje, tiek ir dvasinėje plotmėje. Metodas grindžiamas natūralios vaiko prigimties stebėjimais ir tyrinėjimais, kurie atskleidžia individualius dėsningumus vaiko raidoje. Montessorinio ugdymo tikslas – pagalba asmenybei, visapusiško tobulėjimo link, siekiant dvasinio nepriklausomumo, savęs realizavimo. Itin svarbus veiksnys ugdant vaikus tenka specialiai paruoštai ugdomajai aplinkai, , kuri skatina tolimesnį vaiko tobulėjimą, norą pažinti mus supantį pasaulį, įgyjant naujų žinių ir gebant jas pritaikyti ar panaudoti praktiškai, formuojant asmens higienos bei savęs apsitarnavimo įgūdžius bei įpročius, ugdant vaikų tarpusavio santykius, geranorišką bendravimą ir bendradarbiavimą.
Bendraudamas ir veikdamas specialiai paruoštoje aplinkoje vaikas gali įgyti daug informacijos ir žinių, nes grupės aplinka suskirstyta į tokias sritis:
– gyvenimo praktikos pratimai (skalbimas, rankų plovimas, vaisių – daržovių pjaustymas, indų plovimas);
– matematika (skaičių simbolių suvokimas, veikla su šiurkščiaisiais skaičiais, šimto lentos dėliojimas ir rašymas, supažindinimas su matematiniais veiksmais (sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba);
– pojūčių lavinimas (kvapų pažinimas, svorio pajauta, šiurkštumo- švelnumo nustatymas, klausos lavinimo pratimai ir pan);
– kalbos ugdymas (supažindinimas su raidžių grafiniais simboliais, įsimenant jų pavadinimus, skatinant domėtis skaitymu, garsinė žodžių analizė, rankos lavinimo pratybos, veikla su intarpų komoda, raidžių ar žodžių rašymas ir pan.);
– mokslas (augalų ir gyvūnų pažinimas, domėjimasis žmogaus anatomija, geografija, muzika, vaizduojamasis menas ir pan).
Montessorinės ugdomosios priemonės skatina vaiko mąstymo ir sintezavimo procesą. Todėl veikdamas su šiomis priemonėmis vaikas sąmoningai pradeda išskirti daiktų individualias savybes, jas klasifikuoti, lyginti, nustatyti jų tarpusavio ryšius. Kiekviena metodinė priemonė turi savo klaidos kontrolę, todėl suklydus, vaikui nesunku pastebėti ir pačiam pasitaisyti padarytas klaidas. Taip ugdomas vaiko gebėjimas pačiam pasitikrinti atliktą užduotį ar veiklą, nereikalaujant suaugusiojo pagalbos.
Grupės veikla atitinka vaikų ugdymo(si) amžiaus tarpsnius ir paruošta taip, kad kiekvienas ugdytinis galėtų lengvai joje orientuotis, pasirenkant sau veiklą ir pratintis savarankiškai veikti bei tobulėti, netrukdant kitiems grupės draugams. Kiekvienas ugdytinis gali kartoti veiklą ar pratimą tiek, kiek jam norėsis ir pats nuspręs, kada pereiti prie sudėtingesnio lygio veiklos. Išmokta veikla ar pratimas vaiko jau nedomina ir jis ieško naujesnės, jam priimtesnės. Kadangi grupėje yra tik po vieną mokomosios medžiagos priemonę, tai vaikai išmoksta kantriai laukti, kol galės dirbti su viena ar kita pasirinkta priemone. Be to gali tarpusavyje susitarti dėl eilės. Taip ugdomi geranoriški tarpusavio santykiai, tobulinami socialiniai asmenybės bruožai: valia, kantrybė, pakantumas, ugdoma pagarba kitam asmeniui. Grupėje yra ir tokių metodinių priemonių, kurios skatina veikti ar bendradarbiauti su keliais vaikais, skatinant vaikų teigiamus tarpusavio santykius, geranoriškumą, savitarpio susitarimą.
Labai svarbus vaidmuo montessorinėje grupėje tenka tylai. Kiekvienas turi dirbti taip, kad šalia galėtų dirbti ir kiti. Išgirsti tylą – tai labia svarbus momentas, Montessori ugdymo sistemos pagrindas. Vaikai stengiasi palaikyti tylą klausydami relaksacinės muzikos, organizuojant įvairius tylos pratimus bei žaidimus.
Montessori grupėje sudarytos palankios sąlygos vaikų socialiniam auklėjimui(si), nes grupę gali lankyti ugdytiniai nuo 3 -7 metų. Todėl vaikai išmoksta globoti mažesniuosius draugus, gerenoriškai pagelbėja įvairiose situacijose. Iškilusius bendravimo nesklandumus ar konfliktines situacijas ugdytiniai patys analizuoja, apgalvoja, su auklėtoja aiškinasi jų priežastis, kodėl taip atsitiko ar pasielgė. Grupėje ugdytiniai patys pastebi ir praneša apie neetiškus bendravimo momentus, konfliktines situacijas.
Montessori filosofijoje į vaiką žiūrima, kaip į pilnavertį žmogų, todėl dirbantys šioje grupėje pedagogui tenka visai kitoks vaidmuo, nei pedagogui, dirbančiam įprastoje ikimokyklinio ugdymo grupėje. Šioje grupėje akcentuojama, kad kiekvienas vaikas turi pasirinkti ir veikti su ugdymosi priemone pats, patirdamas kuo mažiau suaugusiojo nurodinėjimų ar kategoriškų įsakymų. Montessorinėje grupėje auklėtojai priskiriamas tarpininko ar pagalbininko vaidmuo. Auklėtoja tik tada ateina padėti, kai vaikas pats kviečia. Todėl pagrindinis pedagogo vaidmuo šioje grupėje – tobulinti ir atnaujinti ugdymosi aplinką, kuri skatintų individualų vaiko tobulėjimą, savo pastangomis siekti žinių, neprarandant noro mokytis. Dirbdamas ir veikdamas tokioje grupėje vaikas pats gali susirasti jį dominančias veiklas mokslo ar žinių srityse, išmoksta planuoti savo veiklą, geba veikti ir dirbti savarankiškai, netrukdydamas aplinkiniams, suvokdamas atsakomybę už savo veiksmus, geba drąsiai išsakyti savo nuomonę, gerbia ir išklauso kito asmens išsakytą nuomonę, formuoja savyje teigiamas žmogiškąsias vertybes ir gyvenimo nuostatas.