Mityba- vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos sveikatai. Esant nepilnavertei mitybai vaikas gali sunegaluoti ir susirgti įvairiomis ligomis. Darželyje vaikas praleidžia didžiąją savo laiko dalį dienos, todėl ikimokyklinės įstaigos skiria mitybai didelį dėmesį. Buvo išnagrinėti vaikų mitybos organizavimo principai. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad auklėtojai susiduria su įvairiomis problemomis. Dažniausiai (38%) vaikai mėgsta skirtingus patiekalus, todėl labai sunku sudaryti valgiaraštį, kuris tiktų visiems vaikams. Nemaža dalis (17%) auklėtojų teigė, kad į darželius yra pristatomi nekokybiški produktai, ypatingai vaisiai ir daržovės. Neigiamos įtakos maitinimo organizavimui daro ir tai, kad produktų bei masto pristatymas vėluoja (4%), pristatomi maisto produktai brangūs (3%), vaikai mažai valgo (4%), alergiški vaikai (3%).
Labai svarbu vaikų maisto racione baltymų, riebalų bei angliavandenių kiekių santykis, kuris turėtų būti 1:1:4. Netinkamai sudarius produktų rinkinį, pakitus šiam santykiui, sutrinka medžiagų apykaitos procesai. Jei maiste per daug riebalų, sutrinka virškinimas, blogiau skiriasi skrandžio sultys, maistas per ilgai užsibūna skrandyje. Jeigu vaikas gauna per daug angliavandenių, pakinta organizmo audiniai, juose kaupiasi vandens perteklius.
Maistas be vandens- valgant neįmanoma nevartoti vandens. Vanduo padeda palaikyti druskų apykaitą, lengvina virškinimą, atskiedžia šalinamus iš organizmo produktus. Apie gerą (racionalią) vaikų mitybą netiesiogiai galima spręsti iš šių požymių: vaikų plaukai blizga, tvirtų šaknų veidas normalus, limfinės liaukos nepadidėjusios, oda lygi, glotni, stipri, natūralios spalvos, nagai tvirti, ryškiai rožinės spalvos, lūpos lygios, natūralios spalvos, akys gyvos, vyzdys lengvai prisitaiko prie tamsos, liežuvis raudonas, šiurkštus, groblėtas, dantys sveiki, dantenos stiprios; vaikai judrūs, rūpestingi, atidūs, mandagūs, linksmi, širdies darbas, pulsas ir kraujospūdis nepakitę, virškinimas ir refleksai (bei psichologinis išsivystymas) normalūs, raumenų tonusas geras, ilgieji kaulai tiesūs. Jei paaiškėja, kad vaikui stinga kokios nors grupės produktų, siūloma jų duoti tuomet, kai vaikas alkanas. Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui įprasti prie naujo maisto. Pavyzdžiui: „ko norėsi desertui- obuolio ar slyvos ?“ Klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.
Kadangi daug televizijos ir kitų reklamų siūlo maistą, kuris nėra labai vertingas, reikėtų ugdyti vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui. Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, patiekalai- vertingi maistiniu pežiūriu, valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą. Užkandžiai per pietus turėtų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas.
Skatindami ar norėdami pagirti vaiką neturėtumėte atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlykite skanių, sultingų vaisių, išvaizdžiai paruoštų daržovių. Taip ugdytume vaiko palankumą šiai sveiko maisto grupei. Geros mitybos įpročiai, įgyti ikimokykliniame amžiuje,užtikrins tinkamą mitybą visą gyvenimą.
Trūkstant maiste riebalų, mažėja augančio organizmo imuninis reaktyvumas, lėtėja plastiniai procesai, nes dažniausiai kartu stokoja ir vitaminų A ir D, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, ypač linolio rūgšties. Nepageidautinas vaikų organizmui ir per didelis riebalų kiekis, kuris sutrikdo medžiagų apykaitą ir virškinimą, blogiau sunaudojami baltymai. Nustatyta, kad maiste pakankamai turėtų būti ir maisto skaidulų. Šios medžiagos papildo skrandį, žarnyną, padeda sukelti sotumo jausmą. Jos reikalingos geram žarnyno darbui. Tai daržovių ir vaisių ląsteliena.
Vitaminai skirstomi į dvi pagrindines grupes: tirpstančius riebaluose (A,D,E,K) ir vandenyje (C,P, ir B). Būdami daugelio svarbių fermentų sudėtyje, vitaminai dalyvauja energijos, baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje. Trūkstant kurio nors vitamino, sutrinka atitinkamos fermentų sistemos veikla, pakinta medžiagų apykaita, pradeda vystytis hipovitaminozė.
Iki valgio rekomenduojamas pusvalandžio poilsis. Pastebėta, kad nuvargus dėl fizinio ar emocinio krūvio, gali sumažėti skrandžio sekrecija. Tarp valgymų vaikams nerekomenduojama duoti jokių saldumynų, kadangi jų prisisotinęs vaikas nenorės valgyti pagrindinio maisto.
1-7 metų amžiaus vaikams tą patį patiekalą reikėtų duoti ne dažniau kaip kas 6-10 dienų; o garnyrus kaitalioti kasdien. Maitinimas vienarūšiais produktais organizmui kenkia: sumažėja ne tik vaiko apetitas, bet ir imunitetas, lėčiau auga organizmas, jame ęsantys organai ir jų sistemos. Dėl netinkamos mitybos, stingant kai kurių maisto medžiagų (pvz.: baltymų ar amino rūgščių, riebalų ar kai kurių riebiųjų rūgščių, angliavandenių, mineralinių druskų ar vitaminų), mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas ligoms, jis greičiau suserga. Be to, kai vaiko maisto racione stokoja pagrindinių maisto medžiagų, ypač baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis esti mažesni už tinkamai maitinamo vaiko. Darniai vaiko raidai pavojinga ne tik maisto stoka, bet ir perteklius. Per gausiai maitinant vaiką didėja jo kūno masė, jis tampa nebejudrus, nesugeba atlikti fizinių pratimų, vengia fizinio krūvio. Kai medžiagų apykaita sutrinka jau vaikystėje, kyla didelis pavojus atsirasti nutukimui, cukriniam diabetui, plokščiapėdystei. Mityba formuodama organizmo atsparumą infekcijos, saugo nuo ligų išsivystymo, lemia žmonių sveikatą ir kontroliuoja senėjimo procesą.
Parengė VSPS Eglė Grinevičė
Vilnius, 2020 m.