Gegužės 31 d. „Bitutėje“ pradėjo veikti atvira bendruomenei lauko skaitymo erdvė. Nuo pat ryto darželio pieva kunkuliavo kaip užviręs ir nuo ugnies nenuimtas virduliukas. Vaikai, persirengę mylimiausiais pasakų herojais, nešini knygomis, leidosi į literatūrinius nuotykius su triušiu Ralfu ir berniuku Artūru, pagal Emily MacKenzie knygos „Ieškomas knygų vagis – triušis Ralfis“ siužetą. Mažieji „Bitutės“ skaitytojai padėjo ieškoti dingusių knygų, susipažino su triušiuku, kuris už viską pasaulyje labiausiai dievina knygas, todėl nesusilaiko ir sliūkina į žmonių namus jų vogti, padėjo jam suprasti, kas yra biblioteka ir kodėl verta knygas skolintis, o perskaičius – grąžinti.
Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną mus aplankė vaikų rašytoja Rasa Dmuchovskienė. Kalbėjosi su vaikais apie tai, kaip gimė jos knygos, drauge piešė, dainavo ir ilgai sėdėjo po bibliotekos slyva. Tol, kol baigėsi nusitęsusi per visą „Bitutės“ pievą vaikų eilė, norinčių gauti knygą su autorės autografu.
Vakare darželio kiemas nurimo. Vaikų klegesys iškeliavo namo, šalia bibliotekėlės augančioje slyvoje dienos įspūdžiais dalinosi paukščiai, o knygų namelyje linksmai kikeno knygos, atradusios jaukius, dažais ir įkurtuvėmis kvepiančius namus.
Knygos sukluso, kai atidariau namelio duris ir pakabinau „Mažus susitarimus dideliems bibliotekos lankytojams“. Neramiai sugirgždėjo lentynos. Sujudėjo knygų nugarėlės. Įsiklausiusi išgirdau: -„Ačiū, mes labai gerose rankose“.
Išeidama namo, dar kartą atsisukau. Vasaros sūpynėse suposi už rankų susikibusios bitučių girliandos. Dūzgė. Plepėjo. Aptarinėjo dryžuotus dienos nuotykius. Hmmm, pagalvojau, jos lygiai tokios pačios, kaip ir mes.
Eidama namo mintyse visą kelią varčiau savo vaikystės knygas….
