Įrašai

Išlydint žiemą „Bitutės“ smalsuoliai pasinėrė į purius ir baltus atradimus „Sniego laboratorijoje“ .

Aplankius 12 darželyje įkurtų sniego stočių, įvertinus atliktas užduotis ir įveiktus sniego, snaigės, ledo, varveklio iššūkius, išragavus skaniausias sniego gniūžtes „Šerkšno“ saldumynų fabrikėlyje, šauni „Bitutės“ mokslininkų komanda sertifikatu patvirtino, kad darželio vaikai yra atestuoti sniego ekspertai, kurie:

 – atranda slapčiausias sniego formules;

– augina ledo kristalus ir varveklius;

– gali sukelti sniego pūgą stiklinėje;

– šaudo sniego patrankas;

– kuria ledo muziką;

– užšaldo kukurūzus sauso ledo dūmuose;

– išmano naminių sniego saldumynų gamybos būdus;

– stato sniego gniūžčių bokštus;

– dalyvauja žiemos medžioklėse ir lipdo senius besmegenius bet kuriuo metų laiku.

Nuoširdžiai dėkojame „Bitutės“ STEAM ugdymo darbo grupei už įkvėpimą planuoti ugdymo turinį per patyrimines veiklas.

P.S.: „Sniego laboratorija“ šiuo metu reorganizuojama į „Žaliąją tyrinėjimo stotį“. Iki greitų pasimatymų, stebint pasaulį pro mikroskopą.

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.

1. Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju, vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.

2. Ribokite informacijos srautą. Pasitenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo.

3. Apgalvokite, kaip pateiksite informacijos. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.

4. Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.

5. Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir Europos sąjungos šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtumėme saugūs.

6. Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalinkite. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardinti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta, tai kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias bei šaltinius.

7. Kiek įmanoma aiškiau, atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, gali atsakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“.

8. Paskatinkite vaikus įvardinti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kas gąsdina, neramina vaiką. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.

9. Išlaikykite įprastą dienotvarkę ir rutiną. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

10. Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėms. Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikši piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

11. Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje“ (8 800 900 12). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į jo pasikeitusį elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.

Pavyzdinė sutikimo, nesutikimo forma:

Gerbiami tėvai,

Informuojame, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Bitutė“ 2022 m. sausio 31 d. buvo atlikta visų grupių, salės, bei specialistų dirbančių su vaikais kabinetų dezinfekcija. Darbus atliko UAB „Švaros broliai“.

Lopšelio-darželio administracija

Kaip rodo Lietuvoje atliktos epidemiologinės studijos, kas antras trimetis turi sugedusių dantų. 98 proc. šių dantų pažeidimų yra negydyti. Šie skaičiai reiškia, kad kas antras vaikas iki trejų metų Lietuvoje gali pajusti dantų skausmą; vyresniame amžiuje gali suprasti, kad jo dantys skiriasi nuo kitų vaikų dantų (galbūt patirti gėdą dėl savo išvaizdos). Siekiant sumažinti šiuos skaičius reikia motyvuoti vaikus valytis dantis.

Pasauliniai tyrimai atskleidžia, kad vaikai, turintys sugedusių dantų, be to, kad ne visada gali valgyti šiltą ar šaltą maistą, nesugeba sukramtyti kietesnio maisto, sunkiai ištaria tam tikrus garsus, dėl su dantų būkle susijusių problemų praleidžia pamokas vaikų darželyje, mokykloje, nemiega naktimis, būna sudirgę ir susierzinę, vengia šypsotis ir juoktis, o kartais net kalbėti, išgyvena kaltės jausmą. Tai laikoma vaiko gyvenimo kokybės pablogėjimu. Vyresnių kaip šešerių metų vaikų sergamumas dantų ėduonimi yra pasiekęs epidemijos lygį: šiame amžiuje apie 90 proc. vaikų turi sugedusių dantų.

Dantų ėduonis – infekcinės kilmės liga, skatinanti dantų kietųjų audinių irimą. Jos išsivystymui didžiausią reikšmę turi patogeninių mikroorganizmų užsilaikymas burnoje. Moksliškai įrodyta, kad viena svarbiausių tokios mikrofloros rūšių yra mutantiniai streptokokai. Juos vaikui perduoda tėvai. Su maistu gaunami angliavandeniai – didžiausiais rūgščių, kurias gamina mutantiniai streptokokai ir kurios ardo dantų emalį, šaltinis. Be to, mokslininkai, nagrinėjantys dantų ėduonies išsivystymo priežastis, sutartinai teigia, kad vaikų dantų ėduonis – netinkamos elgsenos liga.

Visi žino, kad dantis reikia valyti, siekiant pašalinti susikaupusius maisto likučius ir bakterijas, sukeliančias dantų ligas. Tačiau kokybiškai tai atlikti moka tikrai ne kiekvienas. Kaip parodė Lietuvoje atliktas nėščiųjų burnos sveikatos tyrimas, tik 7 proc. būsimų mamų neturi dantenų problemų, kas tiesiogiai siejama su kokybiška burnos priežiūra. Mokslininkė kartu ištyrė tėvų, auginančių 3–5 metų vaikus, požiūrį ir žinias apie burnos priežiūrą: rezultatai atskleidė, kad 41 proc. tėvų stokoja žinių apie burnos priežiūrą, o jų požiūris į vaiko burnos sveikatą yra abejingas.

Tad bendradarbiaudami galime padaryti vaikų šypsenas dar gražesnes.

„Pelėdžiukų“ ir „Drugelių“ grupėms nusišypsojo ypatinga drambliška laimė dalyvauti tarptautiniame projekte „Kartu paskaitykime knygelę, kurią iniciavo vaikų mylima rašytoja Evelina Daciūtė.
Susipažinę su rašytojos kūryba ir išvartę spalvingas jos knygas, mažieji skaitytojai vienbalsiai nusprendė, kad smagiausia iš visų yra nuotykių kupina istorija „Drambliai ėjo į svečius“ (……tolimose džiunglėse laimingai gyveno dešimties dramblių šeima – mama dramblė, tėtis dramblys, močiutė dramblė, senelis dramblys ir šeši maži drambliukai. Kartą jie visi išsiruošė į svečius. Tačiau, kai šeimoje tiek narių, pakeliui atsitinka įvairiausių dalykų. Buvo dešimt dramblių. Kiek jų atėjo į svečius?….)
Stebėdami vaizdus Smart lentoje, vaikai nagrinėjo džiungles, sužinojo įdomiausių faktų apie dramblius, tyrinėdami mieles, gamino dramblio pastą, išsiaiškino dramblio kūno dalis ir net matavo ūgį savo kūnu. Ar galite įsivaizduoti, kad vieno dramblio ūgis atitinka net keturis penkiamečius vaikus! Kiekvienas pasigamino po savo drambliuką, sugalvojo vardą ir išbandė jo straublio veikimo principą. Pasigaminę kaukes bei įsikūniję į pasakos herojus, įveikdami matematinius uždavinius išgyveno pasakišką, neįtikėtiną kelionę mylimos rašytojos Evelinos Daciūtės knygos puslapiais.
Na, o kaip manote Jūs, kiek gi dramblių atėjo į svečius?