Įrašai

Gerbiami tėvai

     Informuojame, kad mūsų darželio dviem vaikams patvirtintas susirgimas COVID-19 liga. Prašome Jūsų išlikti ramiems ir pažymime, kad buvo nedelsiant imtasi visų reikiamų saugumo priemonių:

• individualiai susisiekta su asmenimis, turėjusiais artimą kontaktą su sergančiuoju, t. y. su asmenimis, bendravusiais su sergančiuoju ilgiau nei 15 min. 2 metrų atstumu 72 val. laikotarpiu iki simptomų pradžios arba teigiamo testo rezultato;
• artimą kontaktą su sergančiuoju turėję asmenys individualiai informuoti ir izoliuojasi;
• darželio patalpos dezinfekuotos ir gerai išvėdintos. 2020 m. spalio 27 d. 8.30 val. atvyks UAB „Ecoservice“ įmonės darbuotojai, kurie atliks „Boružėlių‘ grupės, muzikos-sporto salės ir švietimo pagalbos specialistų kabineto dezinfekciją;
• minimai grupei ugdymas bus organizuojamas nuotoliniu būdu;
• aktyviai bendraujama su specialistais, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Visuomenės sveikatos biuru bei vykdomi visi jų nurodymai ir rekomendacijos.

Prašome atidžiai stebėti savo ir vaikų sveikatos būklę, karščiuojant ar jaučiant peršalimo požymius, konsultuotis su šeimos gydytoju.

2020 m spalio 26 dieną apie susirgimą   „Boružėlių“ grupėje buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kovalevskaja ir visi tolimesni veiksmai vykdomi pagal NVSC ir Savivaldybės sudarytą planą.

• 2020 m. spalio 26 d. Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui bus išsiųstas „Boružėlių“ grupės vaikų sąrašas su abiejų tėvų kontaktais dėl nedarbingumo gavimo.
• Nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. „Boružėlių“ grupė uždaroma. Grupės vaikai ir artimą kontaktą turėję darbuotojai (dvi mokytojos ir mokytojos padėjėja)  bus saviizoliacijoje.

Situacijai keičiantis, nedelsdami informuosime papildomai.

Saugokime save ir kitus!

Pagarbiai

Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ administracija

„Drugelių“ grupės ugdytiniai yra labai smalsūs, ir žingeidūs ir šį rudenį jie ypač susidomėjo moliūgu. Auklėtojos Eglė ir Nijolė su savo ugdytiniais spalio 19 d. pradėjo vykdyti projektą „Pono Moliūgo istorija“.

Šiandien mes visur buvom LAUKIAMI!
Mus pamatęs pirmiausiai nudžiugo auksinis fazanas ir tuoj sukvietė susirinkimą, kurio pirmininkė pasirodė besanti gražuolė Povė, vadovaujanti pulkui vištyčių.
Ožiukai liovėsi pusryčiavę ir žiūrėjo didelėmis akimis į mūsų krepšius. Mažu kažko duosime O kaip mes duosime, jei visur didelėmis raidėmis parašyta: gyvūnų šerti negalima!
Tiesa, išlepintos ir nupenėtos kiemo žąsys piktai gageno ir demonstravo savo valdžią, bet būdamos ne itin draugiškos stipriai prajuokino mus.
Pastebėjęs mus ateinančius, Belmonto krioklys pradėjo taip srauniai tekėti, kad pasisveikindamas aptaškė mūsų mažas smalsias nosytes.
Dideli miško akmenys, pažymėti magiškais skaičiais, pasiūlė savo kietas nugaras pasidėti rašymui užduočių lapus.
Labai seni, patys išstovėti nebegalintys nuvirtę medžiai kvietė atsisėsti ir užkąsti.
Klevai intensyviai barstė lapus ir šnibždėjo: “pažiūrėkit, kokie pasakiškai spalvoti miško takai”
Jo didenybė ąžuolas, žinodamas, kad yra atžymėtas kaip ieškomas objektas vaikų užduočių lape, pasirodė prie pat Pūčkorių atodangos. Sudarydamas įspūdį. Kaip ir dera tikram miško karaliui.
Belmonto lauko darželio vaikai ir mokytojai iškart suprato, kad mes savi ir svetingai parodė savo valdas bei ką tik sukurtą miško namelį. Jei ne apribojimai, būtume tikrai užėję vidun puodeliui arbatos, o išeidami stipriai apsikabinę.
Matėm miško “Pelėdžiukų” lauko užkandinę, palyginom su savo Pelėdine. Mintyse pasigyrėm: mūsų gražesnė!
Mums visą dieną šypsojosi saulė. Kad pastebėtume tik rudenį matomą gamtos auksą.
Įkvėpkite ir jūs. Ar jaučiate, kaip kvepia rudeniu?

Spalio 12 d. „Šokliukų“ grupės mokytojos organizavo parodą ,,NESUŠLAPK“, į kurią įsitraukė visa lopšelio-darželio „Bitutė“ bendruomenė. Kiemo erdvės buvo papuoštos rudens gėrybėmis dekoruotais skėčiais ir batais.
Parodos eksponatams visgi teko sušlapti. Nepaisydami lietaus ir stipraus vėjo skėčiai džiugino savo šokiais, o batai ištvermingai stovėjo ant pakylos.
Dėkojame visiems parodos dalyviams už kūrybiškumą ir suteiktas džiaugsmo akimirkas.

Lietuviais esame mes gimę…
Ir turim, kuo didžiuotis.
Ir turim, ką saugoti.
Mes neturime kalnų kaip Turkijoje, bet turime kalvas, ant kurių stovėjo arba stovi pilys. Tai mūsų piliakalniai.
Mes neturime vandenyno, bet turime gražiausią jūrą.
Mes neturime smėlio dykumų kaip Egipte, bet turime balčiausias Nidos kopas.
Mes neturime dydžiu ar plunksnomis įspūdingų paukščių, bet saugome net mažiausių nykstančių paukščiukų populiacijas.
Mes neturime aukštų kalnų apžvalgai, bet turime daugybę apžvalgos bokštų, nuo kurių atsiveria mūsų miškų ir ežerų grožis.
Mes neturime palmių kaip Ispanijoj, bet turime Stelmužės ąžuolą ir jau augančius Stelmužės ąžuoliukus.
Mes turime svarbiausia! Savo augančią kartą, kuri jau dabar labai myli Lietuvą.
Ačiū, kad turėjome galimybę tai parodyti savo vaikams.
Grįžome su geltona, žalia, raudona širdyje.

Išskaptuotus ir dekoruotus moliūgus su žvakute viduje prašome atnešti į savo grupes iki spalio 28 dienos.

Šviečiantys moliūgai džiugins ir papuoš darželio kiemą spalio 29 dieną.

Spalio 13 dieną oficialiai buvo baigtas naujos žaidimų erdvės projektas ir „Pelėdžiukų“ grupės bendruomenė susirinko į „Pelėdinės“ atidarymo šventę. Buvo nukirpta raudona įkurtuvių juosta, pro kurią įžengė tikrieji jos šeimininkai – „Pelėdžiukų“ grupės vaikai.

Buvo daug triukšmo kieme. Juokėmės.

Buvo daug tikrų istorijų ir prisiminimų iš statybų aikštelės.

Buvo aplankęs ponas Pasididžiavimas, kad mums pavyko.

Buvo miela stebėti, kaip savo tvarką „Pelėdinėje“ įvedinėja vaikai.

Buvome visi kartu. Veidus dengė kaukės, bet širdys buvo atviros.

Kiekvienas iš mūsų akimirkai sugrįžo į vaikystę.

Lauke buvo vėsu ir lynojo, bet niekas nesiskirstė, o tik užsikaitė antrą arbatinuką arbatos.

Greitai temo, bet ten, kur stovėjome mes, buvo šviesu.

Ačiū visiems, kas vakar buvo kartu.

Kodėl apskritai verta sukti galvą dėl nesuvalgyto maisto ?

Pasaulyje pagaminama tiek, kad kiekvienas planetos vyras, moteris ir vaikas galėtų būti sotūs. Tačiau kone trečdalis kasmet pagaminamo maisto iššvaistoma, tuo metu daugiau nei 840 milijonų žmonių alksta ar neturi pakankamai maisto.

Maisto atliekos- vandens švaistymas: pavyzdžiui, mažam mėsainiui pagaminti reikia 2400 litrų vandens !  Vis daugiau maisto pas mus atkeliauja iš šalių, kurių vandens atsargos

menkos arba jau visai išsekusios.

Švaistomo maisto gamintojai naudoja pesticidus ir kitus chemikalus. Dėl pesticidų nyksta bitės, net paukščiai ir kiti laukiniai gyvūnai.

Išmestos maisto atliekos išskiria metano dujas, kurios smarkiai veikia klimatą.

Dėl klimato kaitos nyksta augalai ir gyvūnai, kyla jūrų vandens lygis, migruoja žmonės.

Gaminant palmių aliejų, kuris naudojamas įvairiausiems maisto produktams, kai kuriose šalyse kertami tropiniai miškai. Daugybė kitų gyvūnų lieka be namų. O didžiulė dalis maisto atsiduria sąvartyne.

Konkurso skelbimo nuorodą galite rasti ČIA.