Category "Naujienos"

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, iš artimųjų ir kitų suaugusiųjų girdėdami daug skirtingos informacijos apie karinius veiksmus Ukrainoje, vaikai ir paaugliai gali jausti didelį nerimą, jiems gali kilti įvairių klausimų. Kaip tėvams kalbėtis su vaikais apie situaciją Ukrainoje, rekomenduoja Paramos vaikams centro psichologai.

1. Kalbėtis apie vykstantį karinį konfliktą – svarbu. Kitu atveju, vaikai ir paaugliai remsis bendraamžių ir socialinių tinklų informacija, kurios gali nesuprasti ar netinkamai interpretuoti. Jie gali likti vieni su savo nerimu, baimėmis, fantazijomis.

2. Ribokite informacijos srautą. Pasitenkite, kad ypač mažesni vaikai nematytų tiesioginių transliacijų iš karo zonos ar žiaurių vaizdų. Tai juos gali stipriai išgąsdinti, kelti didelį nerimą dėl savo saugumo.

3. Apgalvokite, kaip pateiksite informacijos. Remkitės tik patvirtintais faktais iš oficialių šaltinių. Sužinoję naujos informacijos, pirmiausia patys nurimkite, kad galėtumėte kalbėti ramiu balsu.

4. Nedramatizuokite situacijos ir nekelkite panikos. Girdint vaikams nereikėtų aptarinėti, kokias pasekmes pasauliui turės Rusijos karinė agresija, kaip gali keistis Lietuvos situacija ir mūsų kasdienis gyvenimas.

5. Patikinkite, kad Lietuvoje karas nevyksta. Vis priminkite vaikams ir paaugliams, kad suaugusieji (JAV ir Europos sąjungos šalių vadovai, kariai, policijos pareigūnai, medikai) daro viską, kad mes būtumėme saugūs.

6. Neapkraukite vaikų dideliu kiekiu informacijos arba visai ja nesidalinkite. Kalbant su mažesniais vaikais, nereikėtų vardinti įvairių smulkmenų. Pasitikslinkite, kaip jie supranta, tai kas vyksta. Jeigu matote, kad vaikas nieko nežino ir visai tuo nesidomi, nepasakokite jam apie karą. Paauglių paklauskite, ką jie jau žino apie situaciją Ukrainoje, aptarkite ir patikslinkite jų turimas žinias bei šaltinius.

7. Kiek įmanoma aiškiau, atsakykite į klausimus. Darželinukai ir pradinukai gali daug kartų klausti tų pačių dalykų. Kantriai, kuo tiksliau, jiems suprantamai ir visada atsakykite. Į klausimą, kodėl vyksta karas, gali atsakyti: „Smurtas nėra geras būdas išspręsti konfliktą, svarbu ieškoti susitarimo, tačiau ne visuomet pavyksta ir žmonės padaro klaidingus sprendimus. Kartais net neįmanoma suprasti, kodėl jie taip pasielgia“.

8. Paskatinkite vaikus įvardinti, kaip jaučiasi. Paklauskite, kas gąsdina, neramina vaiką. Patikinkite, kad normalu jausti nerimą, baimę, pyktį. Pasikalbėkite apie tai, kas jums padeda nusiraminti: kvėpavimas, pasivaikščiojimas, pokalbis su artimuoju ar pan.

9. Išlaikykite įprastą dienotvarkę ir rutiną. Kuo daugiau aiškių, kontroliuojamų dalykų vyksta kasdieniame gyvenime, tuo vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

10. Aptarkite šeimos vertybes ir kaip galėtumėte padėti Ukrainos žmonėms. Tai gali būti finansinė parama ar aukojami daiktai. Mažesni vaikai savo palaikymą gali išreikši piešiniuose. Kai žino, kad gali padėti, vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni.

11. Pasitarkite su psichologu „Tėvų linijoje“ (8 800 900 12). Paramos vaikams centro psichologai telefonu nemokamai patars, kaip pasikalbėti su vaiku apie karą, kaip tinkamai reaguoti į jo pasikeitusį elgesį, kaip patiems tėvams suvaldyti savo nerimą.

„Pelėdžiukų“ ir „Drugelių“ grupėms nusišypsojo ypatinga drambliška laimė dalyvauti tarptautiniame projekte „Kartu paskaitykime knygelę, kurią iniciavo vaikų mylima rašytoja Evelina Daciūtė.
Susipažinę su rašytojos kūryba ir išvartę spalvingas jos knygas, mažieji skaitytojai vienbalsiai nusprendė, kad smagiausia iš visų yra nuotykių kupina istorija „Drambliai ėjo į svečius“ (……tolimose džiunglėse laimingai gyveno dešimties dramblių šeima – mama dramblė, tėtis dramblys, močiutė dramblė, senelis dramblys ir šeši maži drambliukai. Kartą jie visi išsiruošė į svečius. Tačiau, kai šeimoje tiek narių, pakeliui atsitinka įvairiausių dalykų. Buvo dešimt dramblių. Kiek jų atėjo į svečius?….)
Stebėdami vaizdus Smart lentoje, vaikai nagrinėjo džiungles, sužinojo įdomiausių faktų apie dramblius, tyrinėdami mieles, gamino dramblio pastą, išsiaiškino dramblio kūno dalis ir net matavo ūgį savo kūnu. Ar galite įsivaizduoti, kad vieno dramblio ūgis atitinka net keturis penkiamečius vaikus! Kiekvienas pasigamino po savo drambliuką, sugalvojo vardą ir išbandė jo straublio veikimo principą. Pasigaminę kaukes bei įsikūniję į pasakos herojus, įveikdami matematinius uždavinius išgyveno pasakišką, neįtikėtiną kelionę mylimos rašytojos Evelinos Daciūtės knygos puslapiais.
Na, o kaip manote Jūs, kiek gi dramblių atėjo į svečius?

Gruodžio 21 d. mažieji „Bitutės“ nykštukai prisijungė prie fizinį aktyvumą skatinančio projekto – iniciatyvos „Lietuvos nykštukų bėgynės 2021. Pagauk Kalėdas“.

Kokie šaunuoliai mūsų bėgikai!

Kalėdos pagautos ir parneštos į darželį. Jas galima rasti vaikų šypsenose, sniego gniūžtėse, šaltuko nudažytuose skruostuose, apsikabinimuose ir vaikų piešiniuose.

Vilniaus lopšelis-darželis „Bitutė“ organizuoja Respublikinę ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų virtualią kūrybinių darbų parodą „Meduoliais kvepiančios Kalėdos‘‘.

Tikslas: supažindinti vaikus su tradiciniu kalėdiniu meduoliu.

Uždaviniai:

• Įprasminti iki Kalėdų likusias savaites;
• Leisti vaikams pasinerti į kalėdinius virtuvės nuotykius;
• Skatinti vaikus pajusti džiaugsmą, patiems gaminant ir dekoruojant kalėdinius meduolius;
• Lavinti vaikų saviraišką, meninius gebėjimus, kūrybiškumą ir fantaziją;
• Įtraukti bendruomenės narius, puošiant meduoliais įstaigos kalėdinę eglutę ir erdves.

Parodos trukmė – nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. iki gruodžio 20 d.
Meduoliai bus demonstruojami Vilniaus lopšelio-darželio „Bitutė“ patalpose.

Kūrybinių darbų „Meduoliais kvepiančios Kalėdos“ nuotraukos bus publikuojamos Vilniaus lopšelio–darželio ,,Bitutė‘‘ internetinėje svetainėje:  https://darzelisbitute.lt/

Japonų kultūros savaitės metu „Bitutės“ ugdytiniai pažino spalvingosios Japonijos kultūrą ir tradicijas.

Buvo ugdomos japonams ir mums svarbios vertybės bei įgūdžiai: savęs pažinimas, tarpusavio bendravimo svarba, pagarba gamtai, kitoms kultūroms ir žmonėms, kylanti iš supratimo, kad pasaulis platus ir margas, todėl ir įdomus.

Kopijuodami japoniškas raides – hieroglifus, vaikai susipažino su neįprastu japonų raštu, sužinojo, kaip ir kuo gyvena japonų vaikai, matavosi tradicinį japonų drabužį – kimono, bandė vaikščioti, apsiavus unikaliuosius geta tradicinius medinius batus, išmoko japoniškai ištarti paprastus mandagumo žodelius, dalyvavo magiškose arbatos gėrimo ceremonijose, gamino ir ragavo tradicinius japonų patiekalus, išbandė Origami lankstymo

meną. STEAM veiklų metu, naudodami mikado pagaliukus, statė draugystės tiltus su Japonija, stebėjo lotoso žiedo skleidimąsi ir ugnikalnio išsiveržimą iš Fudziamo kalno. Muzikinių užsiėmimų metu susipažino su japoniškais muzikos instrumentais: kanklėmis koto, fleita fuė, bambuko barškučiu bin dzasara, būgnais taikas, išmoko tradicinių lopšinių, mankštinosi pagal japonišką mankštą, žaidė tradicinius japonų žaidimus.

Ilgajame darželio koridoriuje vis dar skamba relaksacinė japonų muzika, ant nutiesto draugystės tilto supasi lankstiniai, o ant sakuros šakelių tyliai gieda gervės, dėkodamos už toleranciją ir tautų draugystę.

AČIŪ visiems, padėjusiems įgyvendinti idėjas LTOK finansuojamo projekto „Draugystės tiltas. Lietuva – Japonija“ metu.

Buvome šauni komanda.

Informuojame, kad siekiant valdyti infekcijos plitimą darželyje, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė Viktorija Sarapinienė (2021-10-21, ketvirtadienį)  atliko visų darželio grupių aplinkos paviršių tyrimą.

Įvertinę gautus tyrimo rezultatus, laboratorijos mokslininkai įžvelgia, kad Jūsų grupės situacija yra gera, taikomos viruso valdymo priemonės yra veiksmingos.

Grupėje bei darželyje ir toliau bus taikomos prevencinės priemonės – griežta grupių izoliacija, ugdymo proceso organizavimas siekiant sumažinti asmenų kontaktavimą, patalpų vėdinimas ir valymas, dezinfekcija, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas ir atstumo laikymasis.

Jei turite klausimų, maloniai kviečiame kreiptis į visuomenės sveikatos specialistę Viktoriją Sarapinienę tel. 8 690 27307 arba darželio administraciją tel. (8 5)  246 3303

Primename, kad svarbu atidžiai stebėti savo ir vaikų sveikatos būklę, karščiuojant ar jaučiant peršalimo požymius, konsultuotis su šeimos gydytoju ir likti namie.

Saugokime save ir kitus!

Japonų kultūros savaičių metu darželio psichologė Liana Sapegina, drauge su vaikais kūrė Zen sodo mažąjį variantą.

Tikslas – išmokyti vaikus naudotis Zen sodu, kaip dar vienu įrankiu padėti sau nurimti ir susikaupti.

Šis mažas Zen sodas padės atrasti ramybę, sumažinti stresą, nusiraminti ir medituot, kasdien kuriant naujas kompozicijas ir „bangas“ baltame smėlyje.

Smagu, kad vaikai grupėse turės dar vieną priemonę, padedančią atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį į šią akimirką ir „sutvarkyti“ savo mintis.

Olimpinę FUTBOLO dieną „Bitutės“ vaikai susipažino su Japonijoje populiariausia sporto šaka – futbolu.

„Bitutės“ pievoje ir vėl skambėjo olimpinis himnas, vyko azartiškos estafetės, skambėjo juokas, o mokytojai, stovėdami prie futbolo vartelių vos spėjo skaičiuoti įmuštus įvarčius.

Labai didžiuojamės, kad šiandien „Bitutės“ olimpinę vėliavą iškėlė ilgametis Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas, TSRS tautų spartakiados, studentų žaidynių ir Universiados čempionas Alvydas Koncevičius.

Džiaugiamės dar viena labai aktyvia diena „Bitutėje“ ir dėkojame futbolo akademijai „Geležinis vilkas“ treneriui Ernestui Malkevičiui už futbolo dienos organizavimą, dovanėles mažiesiems sportininkams ir bendradarbiavimą.

Rugsėjo 14 dieną, projekto „Olimpinis draugystės tiltas. Lietuva-Japonija“ dalyviai Vilniaus l/d „Bitutė”, Kauno l/d „Rasytė” ir Alytaus l/d „Girinukas“ susitiko virtualiame užsiėmime „Vaikų joga”.

„Bitutės“ psichologė Liana Sapegina su vaikais žaidė jogą bei pasitelkiant jogos pozas (asanas) keliavo į Japoniją. Tokijuje važinėjo dviračiais, lipo į Fudzijamos ugnikalnį, nardė kartu su rykliais ir delfinais Ramiajame vandenyne ir užsilipę labai draugiškam drakonui ant pečių nuskrido į japonišką sodą, kuriame gerėjosi sakurų grožiu.

Vaikai, atlikdami į istoriją integruotas pozas, per kūno judesius susitapatino su keliautojais, susipažino su Japonijos kultūros objektais ir patyrė smagią treniruotę kūnui, susikaupimą protui ir atpalaiduojantį žaidimą vaikų emociniam pasauliui.

Buvo labai smagu keliauti draugystės tiltu Vilnius – Alytus – Kaunas – Tokijo.