Bitutės olimpinės darbo grupės idėja paversti darželio koridorių judančia erdve, skatinant vaikų fizinį aktyvumą neįprastoje aplinkoje pagaliau įgyvendinta! Vasario 6 dieną darželyje pradėjo veikti „JUDANTIS KORIDORIUS“.
Tikslas pasiektas. Darželio koridorius šurmuliuoja, klega, pulsuoja ir „sportuoja“.
Sausio 23 dieną „Šokliukų“ grupės vaikai, drauge su pedagogėmis Jurga, Dalia, Jūrate ir meninio ugdymo mokytoja Girda apsilankė Šeškinės bendruomenės šeimų namuose.
Nuoširdus spektaklis „Apkabink mane“ ir rankų darbo dovanėlės nuskaidrino senolių popietę vaikystės, garsaus juoko ir amžinų vertybių spalvomis.
Stebėjau žiūrovus. Mačiau, kaip senolių veiduose pražydo „storiausios“ šypsenos (taip sako vaikai, komentuodami savo piešinius).
„Kartais, įsijungus nuovargiui ar sveikatos negalavimams pamirštame, koks džiaugsmas yra vaikai“, – komentavo garsiai plodama močiutė.
Mūsų akyse fejerverkais šaudė ori, graži ir gero nusiteikimo nestokojanti, laiko išvagotais veidais besišypsanti senatvė. Ir kitokia, mūsų pačių išeinanti jaunystė. Ir tą akimirką nebežinojau, kas yra gražiau.
Grįžome į darželį tylomis, kiekviena savyje norėdama išlaikyti apėmusį jausmą, kad šiandien padarėme kažką labai gero.
Prisirinkus pilnas pintines įvairių dydžių ir spalvų kamuoliukų, apsiginklavusi pedagoginėmis žiniomis ir šypsena sausio 22 dieną „Kiškučių“ grupės auklėtoja Asta Girnienė pakvietė koleges i atvirą veiklą „Kamuoliukas greituoliukas“.
Klausydamiesi pasakos, ridendami ir mėtydami kamuoliukus, vaikai įtvirtino sąvokas didelis – mažas, greitas – lėtas, minkštas – kietas, įvardino spalvų pavadinimus, turtino žodyną, daug pasakojo, mokėsi mintinai eilėraštukų ir ugdė(si) iniciatyvumo, skaičiavimo – matavimo, tyrinėjimo, santykių su suaugusiais ir bendraamžiais gebėjimus.
Asta pademonstravo, kaip pasirinkus aktualią vaikui temą bei pasigaminus originalių rankų darbo ugdymo(si) priemonių net ankstyvajame amžiuje galima turiningai ugdyti vaikus ir įgyvendinti savo pedagoginius siekius.
Ikimokyklinio ugdymo programoje pabrėžiama, kad žaidimas turėtų būti pagrindinė vaikų ugdymosi forma. Asta, tau pavyko.
Ačiū už įkvėpimą ieškoti naujų ugdymo metodų ir būdų, už diskusiją apie tai prie apvalaus stalo, už drąsą dalintis, už vaikų išgyventas emocijas, šiuolaikinį požiūrį į vaiką ir meilę savo darbui.
„Drugelių“ grupėje jau spurda Kalėdų laukimo nuotaika. Kiekvieną rytą mes pradedame kiek kitaip. Sukritę į saugius, jaukius mamų glėbius, užsidegę švieseles: žvakių, lempučių ir, savrbiausia, širdelių, neriame į spalvingą pasakų pasaulį. Tai ir yra mažieji širdimi juntami stebuklai. Kuomet vartydami knygą kalbamės, čiauškame ir girdime… vos vos, bet jau skambančius Kalėdų varpelius…Din dilin…
„Aitvariukų“ ir „Skruzdėliukų“ grupių BIČIULYSTĖ, prasidėjusi projektu „Voro ir slieko draugystė“ subūrė vaikus vabzdžių, voragyvių, sliekų tyrinėjimams ir buvimui kartu gimtadienių, kalendorinių švenčių metu.
Gruodžio 4 dieną voratinkliais apipintoje muzikos salėje projektą vainikavo linksmas, įtaigus spektaklis, kurio metu žiūrovai stebėjo ir aiškinosi, ar įmanoma voro, slieko ir drugelio draugystė.
Simboliška, kad būtent šiandien, kai darželio langai „pabalo“ ir pasipuošė karpiniais, kai grupėse užsidegė Adventiniai vainikai, mes pajutome GERUMĄ, vaduojant drugelį iš voro pinklių, SAVITARPIO PAGALBĄ, ieškant salėje pasislėpusio maisto vorams, DRAUGYSTĘ, kunkuliuojančią vinguriuojančią kiekviename slieko judesyje, DĖKINGUMĄ, vos įžiūrimą, bet juntamą širdimi kuklioje drugelio šypsenoje, PASIAUKOJIMĄ, vorui tapus vegetaru.
Egle, Oksana ir Inga. Ačiū už bičiulystės pamokas, už akimirkai sugražintą spalvotą rudenį ir norą dalintis. Darbais, mintimis, idėjomis.
O dabar žiūrime šventės akimirkas, spaudžiame SAVE mygtuką, išsisaugome gražiausias projekto akimirkas, dedamės vilnones pirštines ir skubame ruoštis KALĖDOMS.
Kai šeima aktyviai dalyvauja grupės bei darželio veikloje, laimi visi: vaikai, pedagogai ir tėvai. Ieškant naujų, neįprastų darbo formų ir metodų, pasitelkėme judesių lavinimo metodą. Šio metodo atsiradimo šaltinis – natūralūs tarp tėvų ir vaikų spontaniškai kylantys žaidimai.
Tad vieną lapkričio vakarą visa „Drugelių“ grupės bendruomenė sugužėjo į darželio salę. Bendravome ir bendradarbiavome, žaidėme ir judėjome, pasitikėjome ir jautėme šalia esantį. „Buvo linksma“. „Smagu“. „Artima“. Taip reflektavo tėvai. Į buvimą kartu įdėjome daugiau džiugesio, plačių šypsenų ir juoko.
Kokiose šeimose auga mūsų ugdytiniai? Ką jie veikia, kokias tradicijas ir vertybes puoselėja? Tokius klausimus iškėlė „Žvirbliukų“ grupės auklėtojos ir vėlų lapkričio 13 dienos vakarą pakvietė „Žvirbliukų” bendruomenę į šeimų prisistatymo vakaronę „Mums smagu, kai mes kartu”.
Tėveliai su vaikučiais buvo paruošę „namų darbus” – pasakojo apie savo šeimą, rodė išradingus, akrobatinius, muzikinius pasirodymus, demonstravo kulinarinius gebėjimus. Pertraukėlių metu visi piešė kaimynystės schemas, mokėsi šokių žingsnelių, užrištomis akimis turėjo atpažinti savo vaiką, vyko ropliukų lenktynės. Vakaras prabėgo tiesiog nepastebimai.
„Žvirbliukų“ grupės bendruomenei buvo gera kartu. Tai pajutau tiesiog eidama pro muzikos salę namo. Sustojau prie uždarytų salės durų ir slapta pasiklausiau jų gyvo šurmulio. Emocija persidavė. Man nebesinorėjo namo. Nueidama pagalvojau, jei mano šeima būtų šios vakaronės dalyvis, ką parodytume kitiems? 🙂 Tik vėliau supratau, kad su šypsena lūpose grįžau namo ir savo mylimiausius apkabinau stipriau nei bet kada.
Lapkričio 14 dieną „Bitutės“ priešmokyklinukų ansamblis, lydimas meninio ugdymo mokytojos Girdutės Čeikuvienės leidosi į smagų muzikinį nuotykį drauge su Vilniaus miesto
darželinukais.
Mačiau, kaip mažieji dainininkai braidė po natelių balas, atlaikė stiprų muzikos lietų, plojimų griaustinį, dalinosi dainomis ir savo talentais.
Buvau salėje. Girdėjau nuostabias skambančių lietaus lašiukų melodijas.
Šiandien Riešės gimnazijos salėje stipriai lijo: šypsenomis, geromis emocijomis ir pasididžiavimu savo ugdytiniais.
Mandalų kūrimo šaknys slypi gamtoje. Labai dideliuose ir labai mažuose masteliuose sutinkamas apskritimas su centru yra vienas labiausiai paplitusių ir didžiausią pasigėrėjimą keliančių modelių gamtoje. Besigėrint gėlėmis, snaigėmis, vandens ratilais ar galaktikų sūkuriais vidinis džiaugsmas ir ramybė mus užplūsta neatsitiktinai.
Spalio 14 dieną „Bitutėje“ startavo kūrybinė MANDALŲ savaitė, subūrusi vaikus, tėvus ir pedagogus rudeniškai spalvingiems kūrybiniams ieškojimams.
Dar kartą įkvėpkit, nes mes jautėm.
Nusišypsokit, nes kurti buvo taip gera, kad net nesinorėjo namo.
Pamatykit, nes mes labai stengėmės.
Tikėkit, nes emocinė ir fizinė gerovė slypi ramybėje ir gamtoje.
Fiksuodama savaitės akimirkas ir žiūrėdama į vaikus, besibūriuojančius už rankų aplink mandalas pagalvojau, kad nenutrūkstama rankų grandinė būna tik sustojus ratu. O gal mūsų vaikai ir yra pasaulio vienybės ir sėkmės apskritimas? Stovėkite drąsiai vaikai. Mes jumis tikime.
JURGA ir DALIA. Ačiū už įkvėpimą. Ačiū už spalvingą ir kitokį spalį. Tikiu, kad dar pakartosim.
